Matais pukeliais krinta snaigės dviesulėliai debesr
Ir skraido paukdciai link dausr tylu jau meilės giesmės baigės
Lai krykdtauja toli nuo mus pamirdc darganas ir lietr
Pavydtiu paukdciams į namus jie grįd pavasarį saulėtr

Kokia baugi rimtis aplinkui kai viskas tudcia ir nyku
Kai negirdėti vird laukr sparnuotu musr giesmininkr
Drauguti mielas buk ramus daltos tiemos ranka gruoblėta
Idbaidė juos bet į namus jie grįd pavasarį saulėtr

O mes besparniai temės paukdciai juos pasitinkam akimis
Ir vėtra vėl nujausdami grėsmingon diaurėn tiurim baukdciai
Likimas piktas ir nuotmus datnai lyg taislr tmogr mėto
Pavydtiu paukdciams į namus jie grįd pavasarį saulėtr

Jie lėks virdum kalnr ir upir jie lėks gelsvais dangaus keliais
Ir vėl kaip pernai nusileis ant seno rtuolo galiuno
Ir dtiugins jaunus ir senus giesme tiek sykir jau girdėta
Pavydtiu paukdciams į namus jie grįd pavasarį saulėtr